Kelionė Aplink Pasaulį

Trumpa introdukcija į situaciją. Iš Afrikos mūsų maršrutas linksta į Indiją, žeme ar vandeniu atstumas per didelis ir per sudėtingas net pagalvot, tad skrendam lėktuvu. Bilietus pirkom dar Lietuvoje, per greitai.lt. Skrydis atrodo taip: Harare (Zimbabwe) – Dar Es Salaam (Tanzanija) persėdam - skrendam į Dubajų (Emiratai) , persėdam – skrendam į Delį (Indija). Nuo Vic Falls, kur pabaigiam su turu, iki Harare yra apie tūkstantį km. Kas irgi turėjo būti įveikta lėktuvu (nors bilietų dar neturėjom). Vieną dieną gavom emailą, kad pirmas skrydis (Harare – Dar) su Air Zimbabwe avialinijom atidėtas dviem dienom, tad gaunasi taip, kad iki Dar Es Salaam skrendam spalio 12 d., o persėsti į tolimesniam skrydžiui turim spalio 10 d. Sunku nepastebėti, kad čia nesamonė. Kita nesamonė, kad telefonu ar internetu niekaip nebuvo įmanoma išspręsti situacijos, vis dėl nekokios situacijos Zimbabvėje, tad pirmu reikalu atsidūrę Vic Falls nurūkom į Air Zimbabwe ofisą. Trumpas situacijos tęsinio reziumė toks – pakeisti pirmo bilieto nėra į ką, pinigų gražinti jie negali, tam reikia važiuoti į sostinę (Harare), bet net ir nukakus ten, tai nėra jokios garantijos, kad pavyks pradėti kelionę ir jokios garantijos, kad pavyks atgauti pinigus, o jei ir atgautume, mums išmokėtų nepapaprastai vertinga Zimbabvės valiuta (ir greičiausiai pagal oficialų kursą), o su tai milijonais galėtume nebent užpakalį valytis. Situaciją sprendėm patys – radom skrydį į Dar Es Salaamą iš Lusakos (Lusaka yra apie 600 km nuo Vic Falls Zambijoje). Tadgi, vėl kirtom Zimbabvės – Zambijos sieną, tiesa šį kart pėsčiomis, dar kartelį susimokėjom už Zambijos vizas, sėdom į taksą iki Livingstono, o nuo ten sėdom šešiom valandom į autobusą, kuris mumi atbogino į Lusaką.

Atvykome jau visiškai sutemus, todėl per daug neišsidirbinėdami sėdome į taxą, kuris nugabeno į iš anksto užbookintą hostelį. Ir jau iki gyvo kaulo pradėjo įgrįsti Afrikietiškas bukumas. Apie rezervaciją viešbutyje niekas nežinojo, greičiausiai, kaip mums paaiškino priimamajame, kažkas iš darbuotuojų neatvežė informacijos apie rezervacijas, bet greičiausiai, kad mes nieko ir neesam užsibookinę ir šiaip čia drąskom akis. Tai, kad rezervuodamas online hostelį sumoki 10% nuo pilnos sumos, jiems negroja. Buvom patikinti, kad jokių pinigų jie negavo (kurgi ne). Bet kadangi jiems neužtenka proto net normaliai apgaudinėt – už kambarį mokėjome vietine valiuta ir tai buvo mažiau, nei kad buvo nurodyta mūsų rezervacijoje US doleriais. Niekaip negalėjome suprasti, kodėl kambarys, kuriame buvo tik dvi lovos, buvo vadinamas triviečiu, ir kodėl turim būti dėkingi personalui už tokią prabangą. Ir čia nėra išskirtinis Zambijos ar šito viešbučio bruožas, baltas žmogus afrikoje yra išsikalinėjantis debilas, tiesa, labai turtingas, todėl gudrus afrikietis nesunkiai gali prasimanyt greitų pinigų. Bet čia net ne apie pinigus, o apie jų gudrumą. Štai jei nusipirksi fantos, o ji dėl bala žino kokių priežasčių bus išsigazavus, barmenas tau ramiu tonu pasakys, kad fanta yra gėrimas be gazo ir tu turbut iš mėnulio nukritai jei manai kitaip. Ir tokie, kiekvienoj vietoj kur benueisi – vietoj juodo yra balta, o vietoj balto yra juoda, tikrai varo į neviltį.

Finišas Lusakoje buvo susitikimas su vietiniu Couchsurferiu, 26 metų biču, prisistatančiu Misteriu Jonatanu. Malonus ir labai komunikabilus jaunuolis, iškart ir staigiai atsakantis į meilus ar sms‘us. Vakaras su juo buvo kažkoks nesusipratimas, keliantis šypseną. Jonatonas yra labai įsijautęs į verslininko, čia kur kas geriau skamba - biznesmeno vaidmenį, pats bepradedąs savo verslą ir išvis, labai panašus į tai, kas kaip mums atrodo, yra amerikos vizija afriečio akimis. Greitai susivokę, kad kultūriniai skirtumai per gilūs, kad reiks kalbėtis apie politiką, ekonomiką ar gyvenimą, pasukom temą lengvesne – maisto linkme, t.y. paprašėm, kad parodytų mums kokią tradicinio maisto vietą. Ta vieta buvo ne kas kitas, kaip didelis prekybos centras (jie niekuo nesiskiria nuo tų, kur Lietuvoje ar bliakur) ir fastfūdo skyrius tame centre. Štai tau ir tradicinė virtuvė. Suprantama, kad žmogus norėjo parodyti ryšį su civilizacija, prašmatnaus gyvenimo formą. Ar mažai vilniečių savo svečius nusiveda į maksimos akropolį? Taigis, pabendravom dar šiek tiek, gal kiek banaliom ir lėkštom temom apie verslo modelius Zambijoje, taipogi apie didžiuosius pasiekimus ir nuopuolius darbe.

Spalio 10 nusiboginam iš Lusakos iki Dar Es Salaamo ir pakeliam sparnus su Emiratų avialinijom į Delį su kelių valandų stodele Dubajuj.