Paskutinis taškas Europoje
Apie viską iš pradžių – Madridas.
Daugeliui atrodysim kaip idiotai, bet pasakysim – Madridas yra geriau nei
Barcelona. Šiek tiek geriau, bet geriau. Kiek teko girdėti, pagrindis
Barcelonos pranašumas prieš Madridą – amžiaus skirtumas. Madridas tapo sostine,
berods, tik XVI amžiuje, taigi neturi senamiesčio, neturi baroko, taip pat neturi
jūros. Madrido pranašumas – sostinės statusas. Bet pats miestas mums pasirodė
mielesnis. Galbūt dydžiu, nes tai tikrai labai didelis Europos miestas, mums,
kaip kaimiečiams, 10 mln. gyventojų daro įspūdį. Labai margas naktį, su visais
privalumais ir trūkumais. Gražūs ir labai dideli parkai. Prado muziejus – daug
nutapyto meno vienoje vietoje. Muziejaus ekspozicija patiko net labai, ir kiek
nuvargino, nes paveikslų kolekcija didelė. Ne Luvras, bet ir ne Taikomosios
Dailės Muziejus.
Madrido senamiestis paprastas,
mažas ir patogus pasivaikščioti, kartu labai kuklus ir nepretenzingas, praktiškas, tačiau
triukšmingas ir linksmas. Jei pavargai nuo šurmulio – šalia pat keli parkai, kurie
nuramins žalia spalva.
Ten pat ir vienas kitas
marokietis su Lisabonoje jau girdėtais pasiūlymais. Madride nakvojom penkias
naktis, keturias iš jų dorme. Absoliuti dauguma kambariokų buvo brazilai. Kelis
net įtikinom apsilankyti krepšinio varžybose, žinoma, kartu ir labai malonu,
kad jie liko sužavėti. Kitus į krepšinį nepriviliojom, bet priviliojom į
,,Švytūrio“ barą. Po apsilankymo ,,lietuviškame“ bare jie užsidegė noru
apsilankyti Lietuvoje. Prieš išvažiuojant iš Madrido vienam brazilui padovanojom
marškinėlius su LT simbolika, idant pastarasis galėtų sirgti už krepšinio rinktinę
ir mums išvykus (matyt pastarasis patikėtą darbą atliko neįtin gerai, tad
tenkinamės kuklia bronza).
Taip pat maloniai nustebino viena
kambariokė iš Urugvajaus, užkalbinusi mus lietuviškai. Kaip vėliau paaiškėjo,
jos senelė – lietuvaitė, kuri prasidėjus karui emigravo iš Lietuvos, tad
minėtai kambariokei knietėjo pasikasti savo geneologinėse šaknyse. Kapstėsi ji
du metus Klaipėdoje, kur visai pakenčiamai išmoko kalbėt.
Paskutinę naktį praleidom didžiuliam
Madrido oro uoste. Šis aiškiai pritaikytas ateiviams iš kosmoso ar žmonėms iš
ateities. Ne tik dėl architekrūtinių sprendimų, bet ir dėl to, kad nėradom nė
vienos kėdės atsisėsti. Marmurinės futuristinio kosmouosto grindys nebuvo
kietos. Trylika valandų didžiuliam ir prašmatniam Airbus‘e (vėl prabyla mūsų
provincialumas) ir mes Nairobyje, Kenijos sostinėje.